Jaunosios akimis bei moteriška logika paremta meilės istorija

O viskas prasidėjo taip....

2007 metų vasarą ruošiantis mano vyresniosios sesers vestuvėms iškilo problema - jos jaunėlė sesutė (aš) neturėjo antrosios pusės, tad nuostabioji sesuo pasiryžo vestuvių dienai man pabrolį išrūpinti pati! Kelias dieneles pasukusi galvą paskambino vienam studijų laikų grupiokui ir pasiteiravo ar jis nenorėtų šiek tiek pasilinksminti ir pabūti jos vestuvėse vienos iš pamergių pabroliu. Na ir ką Jūs manote nė kiek nedvejojęs tasai grupiokas sutiko. Ir štai 2007-ųjų rugpjūčio 25 dieną, įvyko mano vyresniosios sesers didžioji šventė t.y. vestuvės. Būtent šią vestuvių dieną mes ir susitikom.

Jis buvo tylus it mėta prarijęs šypsojosi bet nesijuokė, linksėjo galvą bet nekalbėjo, žvalgėsi bet nekomentavo. Nors aš panelė ir iš drąsiujų buvo ganėtinai keista ir truputį sudėtinga su tokiu pabroliu bet juk mano sesers vestuvės vyko tad nebuvo kada liūdėti. Viskas prabėgo labai greitai šventės užesys užburiantis ir mes taip ir neturėjome laiko pabendrauti juo labiau kad aš kaip vyriausia pamergė turėjau pasiruošusi ilgą programą ir daugybė žaidimų.

Dar didesnis keblumas tas kad mano pabrolys pateko į negeras rankas (ne to svorio kategorijos stalo kaimynai) ir 23val. jau buvo lužęs nuo per didelio alkoholio kiekio.... Visa tai baigėsi tuo kad antrąją vestuvių dieną jis buvo dėmėsio centre, nes visiems knietėjo patraukti jį per dantį dėl ypač pagreitinto pasitraukimo iš svečių gretų.

Vis dėlto šventė labai pavykusi ir mes visi išsiskirstėm net neatsisveikinę...

Po kokio mėnesio man rodos tai buvo Rugsėjo 19diena, gavau žinutę one.lt iš savojo pabrolio. Ji skambėjo kažkaip taip "Ar čia tik ne mano pamergė? :P ". Ir ką Jūs manote internetinėje erdvėje jis buvo kur kas drąsesnis, mes pradėjome bendrauti aš įsiprašiau į jo gimtadienį (rugsėjo 29d.) pradėjome vis susimatyti tai jis į Kauną atvažiuodavo ("netikėtai") tai aš pro Alytų prasukdavau... :)

Galiausiai mūsų santykiai įsivažiavo ir tų pačių metų lapkričio 25dieną mes nusprenėme, kad jau galime save vadinti pora :)

Wow kiek jau laiko praėjo, o jau nuo 2008 kovo kartu ir gyvename taip, kad manau visai laiku ir vietoje vakar jis man pasipiršo!!!! Aš pati laimingiausia! Mes žinoma susivokę kad tikrai norime kartu nugyventi visą gyvenimą ir ištarią viens kitam tokius žodžius GARSIAI vėliau ilgai iš džiaugsmo verkšlenome bei gerėme šampaną :D (jautruoliai).

Tai štai tokia datomis paremta mūsų meilės istorija....